Po dvidešimties metų / A. Diuma

Kadaise buvę neišskiriami keturi draugai, atlikę daugybę nutūktgakviškų žygių ir vadovęsi šūkiu „Visi už vieną – vienas už visus!” nesimatė dvidešimt metų. D‘Artanjanas visą tą laiką krimto sausoką muškietininkų leitenanto duoną, Aramis tapo abatu,  Atas kukliai gyveno paveldėtame dvarelyje, o Portas skendo turtuose, bet neturėjo trokštamo titulo.

D‘Artanjanas, kardinolo Mazarinio pavestas, imasi ieškoti senųjų draugų. Deja, prikalbinti jam pavyksta tik Portą, nes Atas ir Aramis laikosi visai priešingų politinių pažiūrų. Buvę neišskiriami drąsuoliai tampa priešais ir vos nesukryžiuoja špagų, tačiau viską gelbsti Ato išmintis.