Herojai kaip ir mes / Thomas Brussig

„Labai graudi knyga, bet kas ją skaito, juokiasi iki ašarų”.

Iš tiesų yra iš ko juoktis – perdėtas Klauso mamos švarumas ir higieniškumas (net žodį sex ji taria kaip vokišką skaičių 6 – sechs), bandymas nuslėpti pirmąsias erekcijas ir poliucijas, pirma seksualinė patirtis, socialistinės vasaros stovyklos, svajonės apie Nobelio premiją ir – juk priklauso – apie tai, kaip visas pasaulis nusidažys ryškiai raudona komunizmo spalva, netgi lytinis aktas su šaldytu broileriu. Beje, norėčiau pabrėžti, kad visi iškrypimai ir bjaurumai čia aprašyti kultūringai, net ideologiškai, kas daro juos dar juokingesnius. O kai perskaitai, supranti, kodėl reikėtų verkti – Klauso Ūlcšto gyvenimas sulaužytas nuo pat jo gimimo, kai jis gavo sunkiai ištariamą pavardę, pasižyminčią viena balse ir penkiomis priebalsėmis. Jis – prasčiausias plaukikas, nieko nesupranta apie seksą, motina gniaužia jo lytinį brendimą, įvarydama baisius kompleksus, po to jis tampa prastu Stasi agentu... Ironijos viršūnė – toks žmogus atveria Berlyno sieną...